Apie tėvelius ir supertėčius bei apie mamytes, supermamytes

Šįkart apie mamytes ir supermamytes. Bei apie tai, kad tėveliai ir supertėčiai skamba heroiškai, o mamytės ir supermamos skamba įkyriai. Žeminančiai.

Ai, imsiu ir parašysiu apie mamytes ir supermamytes. Pamačiau komentarą, kad vienas (gan viešas) mokytojas atsisakė būti auklėtoju, nes „supermamaitės“ užknisa rašinėdamos ir įkyrėdamos visais paros metais. Net ir savaitgaliais.

Kas yra visiškai suprantama. Tėvai/globėjai, kurie nejaučia adekvataus komunikacijos su mokytoja*u takto pastaruoju metu tikrai yra užvešėję. Ir tada ima užknisti*. Bet šįkart ne apie tai.

***
Kokias supermamytes turiu minty? Žinau, kad esama tų „instagraminių“, kurios reklamuoja savo buvimą mama kaip beydį, obelų žiedlapiais puoštą, visados kvapnų, iškrakmolytą, snargliais neištepliotą, kur joms niekada atseit nekyla mintis, „į ką ir kodėl aš čia įsivėliau??!“... Tai aš ne apie šitas supermamytes.

Aš apie tas supermamytes, kurios arba iš tikrųjų arba neva per daug darželiuose ir mokyklose visko reikalauja. Iš tikrųjų arba neva yra neadekvatės. Iš tikrųjų arba neva labai nusipeza vaikų auginimo reikaluose.

Su to tipo ‚supermamyčių‘ kategorija yra problemų. Tiksliau su šituo pavadinimu yra problemų.